Gaisras gali turėti katastrofiškų pasekmių, o kartais atsigauti po padarytos žalos būna labai sunku. Jis gali sukelti turto nuostolių, o blogiausiu atveju – žmonių žūčių. Galiausiai žala gali siekti tūkstančius eurų, kuriuos teks skirti atkūrimui ir remontui.
Todėl būtina turėti veiksmingą priešgaisrinės apsaugos sistemą, kuri padėtų suvaldyti, sustabdyti ir pašalinti ugnies plitimą bei sumažinti žalą.
Priešgaisrinės apsaugos sistemos skirstomos į dvi pagrindines rūšis – aktyviąsias ir pasyviąsias. Abi jos padeda sustabdyti ir suvaldyti gaisro keliamą pavojų. Jos gali veikti ir atskirai, tačiau kartu užtikrina didžiausią apsaugą.
Šios sistemos papildo viena kitą, tačiau atlieka iš esmės skirtingas funkcijas.
Toliau rasite viską, ką reikia žinoti apie aktyviąsias ir pasyviąsias priešgaisrinės apsaugos sistemas. Paaiškinsime, kuo jos skiriasi ir kodėl reikia abiejų.
Aktyviosios priešgaisrinės apsaugos sistemos: kas tai ir kaip jos veikia?
Kartu – optimali apsauga
Tinkamai priešgaisrinei saugai reikia ir aktyviųjų, ir pasyviųjų priešgaisrinės apsaugos sistemų. Aktyviosios sistemos padeda žmonėms pasitraukti nuo liepsnų, tačiau jos taip pat dažnai palieka vietos galimoms klaidoms. Pavyzdžiui, jei sprinklerio sistemos vamzdžiai užšąla, sistema nebeveiks, o tai gaisro metu gali turėti katastrofiškų pasekmių. Todėl pastatuose turi būti ir pasyviosios priešgaisrinės apsaugos sistemos.
Abi gaisro gesinimo ir apsaugos sistemos veikia kartu, kad užtikrintų visapusišką jūsų pastato apsaugą. Pavyzdžiui, pasyviosios dūmų ir ugnies užuolaidos gali nukreipti dūmus į vėdinimo angas, iš kur jie pašalinami. Arba pasyviosios priešgaisrinės apsaugos sistemos gali sulaikyti ugnį tam tikroje zonoje, kad gaisro gesinimo sistema galėtų ją greitai užgesinti.
Nauji pastatai gali būti įrengiami su pasyviosiomis sistemomis ir sunkiai užsiliepsnojančiomis medžiagomis. Kita vertus, senesniuose pastatuose galima įrengti dūmų plokštes ir užuolaidas, kad būtų sukurta papildoma apsauga ir padidintas esamų aktyviųjų priešgaisrinės apsaugos priemonių efektyvumas.
Kaip jau minėta, jei įmanoma, reikėtų įrengti ir aktyviąsias, ir pasyviąsias sistemas, kad pastato priešgaisrinė sauga būtų kuo geresnė. Veikdamos kartu jos gali padėti išvengti didelės turtinės žalos, užkirsti kelią finansiniams nuostoliams arba bent juos sumažinti ir, svarbiausia, išgelbėti gyvybes.
Svarbiausi dalykai
- Tiek aktyviosios, tiek pasyviosios priešgaisrinės apsaugos sistemos yra būtinos norint apsaugoti pastatą, jo naudotojus ir turtą. Optimaliai apsaugai reikia abiejų elementų.
- Aktyviosios ir pasyviosios priešgaisrinės apsaugos priemonės atlieka skirtingas funkcijas, tačiau jos veikia kartu, kad padėtų išvengti gaisrų arba juos kontroliuoti, o prireikus – palengvintų evakuaciją ir gelbėjimo tarnybų darbą.
- Aktyviajai ar pasyviajai priešgaisrinei saugai būtinas tinkamas įrengimas ir nuolatinė priežiūra. Todėl dėl montavimo visada reikia konsultuotis su specialistais ir ekspertais.
- Komerciniuose pastatuose teisės aktai reikalauja atlikti gaisro rizikos vertinimą, kad būtų nustatyti pastato gaisro pavojai ir priešgaisrinės saugos reikalavimai. Tai apima ir pastato plano, kuriame pažymėta elektros bei dujų tiekimo vieta ir evakuacijos keliai, iškabinimą. Šį planą naudoja ugniagesiai, gesindami pastato gaisrą. Dar vienas svarbus elementas – optimalių gesintuvų vietų nustatymas.
Išvada
Vykdant naujos statybos projektus arba atnaujinant pastato priešgaisrinę saugą, priešgaisrinės apsaugos strategijoje visada būtina numatyti tiek aktyviųjų, tiek pasyviųjų priešgaisrinės apsaugos sistemų įrengimą. Jei pasyvioji priešgaisrinės apsaugos sistema yra tvarkinga ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus, pastato naudotojai gali būti ramūs žinodami, kad gaisro atveju turės pakankamai laiko pasitraukti. Aktyviosios ir pasyviosios priešgaisrinės apsaugos priemonės gali padėti kovoti su gaisrais ir saugoti žmonių gyvybes, ypač kai jos veikia kartu.
